kėstuvas

kėstùvas sm. (2) 1. kailmautis: Atnešk nuo gryčios kėstùvą, reiks kailis užtempti Šmn. 2. ppr. pl. žnyplės, vartojamos kam praskėsti, praplėsti: Žaizdą iškėtus kėstuvais, atkerpamas maišelio dugnas P.Aviž.